patiekti

patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė 1. tr. NdŽ, Plv, Gršl paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių DŽ¹. Ko apyskaitą patiẽkti BŽ108. Kam ieškinį patiẽkti KŽ. Žinių patiẽkti KŽ. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai K.Būg. Skaičių mokinių patiẽkti KŽ. Patiẽkti vakarienę DŽ¹. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą Bdr. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių rš. Gal pageidauja [svečias], kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai V.Krėv. Patiekti, pristatyti I. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms], parankiojusi aplei bulbes Skdv. | Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus VlnE144. | refl. KŽ. ║ ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus NdŽ. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles M.Valanč. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę M.Valanč. | Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti M.Valanč. | refl. tr. NdŽ: Ką pasitieksime, tai ir turėsime Vaižg. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium A1884,69(J.Šliūp). 2. tr. SGI154, DŽ¹, Akm pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį NdŽ. Patiẽkti sąskaitą NdŽ. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę (tabaką) reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula S.Dauk. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą S.Dauk. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos VlnE146. | refl. tr., intr. Sut, NdŽ, KŽ, Krš: Ana pasìtiekė sau obalių J. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave J.Jabl. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi Jdr. Pasitiek drauge keliauti Bru. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui Vaižg. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug M.Katk. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti ps. | Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti S.Dauk. 3. tr., intr. Sut, Š, DŽ, Sd paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs J. Prastas vaišes tepatiekė ana J. Buvo patiektì penki valgiai NdŽ. Ką patiekei pietums? Rs. Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau Trk. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti Grd. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią] Vkš. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) Klp. Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun Varn. Patiekiau vaišes dėl tavęs S.Stan. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti JD1557. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas S.Dauk. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė I. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį M.Valanč. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei A.Vien. Štai pietus mano patiekiau GNMt22,4. | Jovalo nėra kada patiekti Žem. ^ Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi S.Dauk. | refl. tr., intr. DŽ, I: Nepasitiekiau nieko dėl svečio J. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi Nv. Mes pasìtiekėm, mes i suėsiam Trk. Mergelės pačios pasìtiekia, vyrams išvirk, paduok Grd. Gerų šeimininkių yr, pasìtieka i skaniai, i gražiai, i švariai Yl. Kūčias pasìtiekėm Vdk. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasìtieka, stalai lūžta Trkn. Pasitiẽkčiau [kastinio], ka turėčiau iš ko Pj. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę Slnt. Aš čia pasìtiekiau tokį didelį balių Šts. 4. tr. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą IM1863,24. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo S.Dauk. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk. | refl. tr.: Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo Kv. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus BsMtII15. Įsakė jų (medžio taurių) vietoj patiekties stiklo taures M.Valanč. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo A1884,218. | prk.: Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki? Vaižg. 5. tr. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus J. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę M.Valanč. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti Žem. | refl. tr.: Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs Vvr. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas M.Valanč. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės M.Valanč. 6. tr. VlnE136 pasakyti. 7. tr. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą Vvr. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs Vvr. \ tiekti; aptiekti; atitiekti; įtiekti; ištiekti; nutiekti; patiekti; pertiekti; pratiekti; pritiekti; sutiekti; užtiekti